http://www.w3.org/TR/xhtml1/DTD/xhtml1-strict.dtd\

Dėl trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogų suteikimo ir termino „Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką“ išaiškinimo

2010-10-12
Ginčas kilo dėl šalių skirtingo sampratos „darbuotojas, kuris vienas augina vaiką" suvokimo ta apimtimi, kokia teisinė ir faktinė situacija yra pripažintina atitinkančia šią sampratą DK 166 straipsnio 2 dalies (2005-06-30 įstatymo Nr. X-294 redakcija) 2 punkto taikymo prasme (pagal šią teisės normą, kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų <...>).
 
Aptariamos teisės normos atitikimą kitai DK normai - 135 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kuriame, kaip ir aptariamoje DK 166 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatoje, kalbama apie situaciją, kai vienas iš tėvų augina vaiką vienas (pagal ją, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų <...>).
 
 
  
Šių dviejų materialinės teisės normų aiškinimas iš esmės yra tapatus. Todėl, aiškinant aptariamą teisės normą (DK 166 str. 2 d. 2 p.), yra būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 12.2 punkte pateiktą sampratos „vienas augina vaikus" aiškinimą, kuris buvo padarytas aiškinant DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą. Šiame senato nutarimo punkte, be kita ko, nurodyta, kad darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus ir šiuo pagrindu pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju, yra pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki šešiolikos metų amžiaus (pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, ir kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. DK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas ir įstatyminio globėjo (rūpintojo) atžvilgiu. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.
 

 

 
Sprendžiant klausimą, ar asmuo vienas augina vaiką, būtina analizuoti ir aiškinti konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją. Tokiam konkrečios situacijos aiškinimui neturi lemiamos reikšmės nei teisės aktų kitam vaiko tėvui nustatytos pareigos, nei tai, ar kitas vaiko tėvas tinkamai vykdo šias pareigas. Kolegija, sutikdama su nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato aiškinimu, taip pat pažymi, kad vaiko auginimo sampratai yra būdingi nuolatinumo ir nepertraukiamumo aspektai. Šie aspektai visiškai realizuojami tik turint pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku.
 
Todėl kito, atskirai nuo vaiko gyvenančio, tėvo pareigų dalyvauti auklėjant ir išlaikant vaiką (CK 3.165, 3.170 str.) vykdymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis (atskirai gyvenantis vienas iš vaiko tėvų) augina savo vaiką aptariamų materialinės teisės normų (DK 135 str. 1 d. 2 p. ir 166 str. 2 d. 2 p.) taikymo prasme.

  
2010-03-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 531/2010
 
Sąvoka „vienas augina vaiką" yra vertinamoji, todėl kiekvienu individualiu atveju nustatant jos prasmę turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes. LAT Senatas Nutarimo Nr. 44 12.2 punktu išaiškino, kas yra darbuotojai, vieni auginantys vaikus (įvaikius). Vienas darbo santykių reguliavimo principų yra darbo santykių šalių lygybė, pagal jį šalims vienodai priskiriama pareiga bendradarbiauti, kad tarpusavio santykiai būtų grindžiami įstatymu ir tai gali būti pasiekiama tik suteikiant reikiamą informaciją tinkamam įstatymų vykdymui. Iš šio principo kyla darbdavio pareiga informuoti darbuotoją apie jam DK garantuotas teises ir lengvatas, o darbuotojas, norėdamas jomis pasinaudoti, turi pateikti atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, įstatymo numatytų garantijų užtikrinimas yra darbdavio pareiga. Darbuotojui teisė į 35 k.d. kasmetines minimalias atostogas, numatytas DK 166 str. 2 dalyje, priklauso nuo tas aplinkybes patvirtinančių dokumentų pateikimo darbdaviui dienos. Taigi, darbuotojas, norintis pasinaudoti DK 166 str. 2 d. 2 punkte įtvirtinta teise, turi pateikti teismo nutarimo nuorašą, pažymą apie šeimos sudėtį ar kitus dokumentus, įrodančius faktą, kad jis vienas augina vaiką iki 14 metų. Pateikus minėtus dokumentus, darbdaviui atsiranda pareiga suteikti ilgesnės trukmės minimalias kasmetines atostogas, t.y. 35 kalendorinių dienų per metus. Darbuotojui pateikus dokumentus (vaiko gimimo liudijimą, ištuokos liudijimą ir kt. dokumentus), patvirtinančius faktą, kad jis vienas augina vaiką iki 14 metų, darbdavys jį turi informuoti apie jam DK garantuotą teisę į 35 k.d. kasmetines minimalias atostogas bei jas suteikti. Darbdaviui apie kiekvieno darbuotojo atitikimą DK 166 str. 2 dalies sąlygoms tampa žinoma nuo tas sąlygas patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos.
 
Šios teisės normos apima darbuotojus, kurie faktiškai vieni augina vaiką (pvz., yra našlys (našlė), vieniša motina, kitas vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, yra išsituokęs ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo, kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojais bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Be to, ši įstatyme numatyta garantija šiuo atveju nepriklauso nuo to, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Sutuoktiniais laikomi asmenys, kurie yra sudarę santuoką pagal CK 3.23, 3.24 straipsnius, partneriais laikomi asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravę partnerystę, sugyventiniais laikomi asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravę partnerystę, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeimą (CK 3.229 str.), atitinkamas giminystes ryšys gali būti nustatytas ir teismo (LAT 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ.byloje Nr.3K-3-389/2005). Sprendžiant klausimus, ar tikrai darbuotojas vienas augina vaiką, galima atsižvelgti į paties asmens pateiktus duomenis, jo viešus pareiškimus (įvairios deklaracijos ir pan.), o jeigu būtina- taip pat ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybos informaciją.

2009-04-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-1002-121/2009.